Kai pasaulis sustoja: leisk sau išbūti netektyje

Būna akimirkų, kai gyvenimas pasikeičia per sekundę, o įprasta kasdienybė subyra į šipulius. Žinau, kaip sunku rasti žodžius, kai viduje tvyro tuštuma, ir kaip stipriai norisi pabėgti nuo to veriančio skausmo, tikintis, kad vieną rytą tiesiog atsikelsi „pasveikęs“.

Remdamasis Joan Didion knyga „Maginio mąstymo metai“, noriu tau pasakyti: gedėjimas nėra liga, kurią reikia išgydyti. Tai procesas, kurį reikia išgyventi. Nuo liūdesio neįmanoma pabėgti, pro jį galima tik praeiti.

Gedėjimas neturi taisyklių

Joan Didion taikliai aprašė tą keistą, „magišką“ būseną, kai protas atsisako tikėti netektimi. Noriu, kad žinotum – viskas, ką jauti, yra teisinga:

• Nereikia skubėti: Netekties neįmanoma „sutvarkyti“ per mėnesį ar metus. Duok sau tiek laiko, kiek reikės tavo sielai.
• Nebijok savo ašarų: Verksmas nėra silpnumas. Tai tavo kūno ir širdies būdas išleisti tai, kam neužtenka žodžių.
• Išliūdėti yra būtina: Slopinamas gedėjimas niekur nedingsta – jis tik pasislepia giliau. Tik leidę sau jausti visą skausmo gylį, mes pamažu pradedame mokytis gyventi su netektimi.

Priimti tai, kas nepakeliama

Priimti netektį nereiškia pamiršti. Tai reiškia rasti vietos tam žmogui ar tam praradimui savo naujoje realybėje. Aš padėsiu tau išbūti su šia patirtimi, nesistengdamas tavęs „pataisyti“, o tiesiog būdamas šalia tavo liūdesyje.